mašalas

mãšalas sm. (3^b) 1. B, MŽ511, [K] mažas dvisparnis vabzdys (Simulia maculata): Čia turbūt mãšalas įkando, kad tokia ruplė iššoko Paį. Mãšalas tai viškai kai dulkė, o uodas didesnis Km. Mašalaĩ į akis lenda prieš lietų J. Mašalaĩ krūvomis laksto aplink apvynius prieš saulę pavakary J. Mašalų̃ daugybė, kur čia bevarysi į krūmus gyvulį! J.Jabl. Pilnas oras mašalėlių, uodelių Tat. Šiemet labai daug priviso mašalų̃ Brž. Pavakario saulėje mašalai pelus grūda rš. Šiandien tykus vakaras – mašalaĩ kazoką šoka Vb. Arklį jau mašalaĩ užpuolė – ginas Pc. Mašalaĩ kanda kap pasiutę turbūt prieš lietų Dkš. ^ Ko čia grūdatės krūvoj kaip mašalai?! Vaižg. O sukeltos liūdnos mintys kaip mašalai sukosi po mano galvą ir ilgai nedavė užmigti J.Bil. Prarijo kap šuo mãšalą (labai greit, mažai kramtydamas suvalgė) Dkš. Kad jį kur mašalaĩ! (toks keiksmas) Sb. ║ col. Al mažytės musytės: Per brūzgynus važiuojant, mãšalas arklius apniko J.Jabl. 2. prk. smulkus daiktas: Veskiatės ir tą mãšalą (mažą vaiką) Trg. 3. col. prk. bet kokie menki, nuskurdę daiktai: Kadgi te nėra kas laisto – mãšalas, ne kopūstai Švnč.

◊ mãšalą grū́sti (šókti) skraidžioti, grūstis vabzdžiams aukštyn ir žemyn: Vabalėliai strikinėjo, čirškė, uodai mašalą grūdo rš. Uodai mašalo šoka – bus vėjo MTtV41(Pn).